“We all have appointments with the past.”
W. G. Sebald (pilnas vardas Winfried Georg Sebald) gimė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944aisiais metais, nors vaikas nesuprato karo baisybių ir augo ramiai, šis karas lydėjo jį visą gyvenimą ir atsiliepė jo kūryboje.
Kai Sebald buvo poros metukų, grįžo jo tėvas, vokiečių karys, kuris buvo laikytas nelaisvėje. Tėvas, kuris vardą Georg dalinasi su sūnumi, grįžo ne tik netekęs daug svorio ir paliegęs, bet ir kupinas pykčio, išsekę emociškai. Vėliau Sebald sakys, kad jo tėvas buvo “senų pažiūrų autoritarinė šeimos galva”.
Kai Sebald buvo 17os metų, mokykloje rodė dokumentinį filmą apie Holokaustą. Šeimoje prieš tai šis žodis nebuvo vartojamas. Taip jis pirmą kartą pamatė kokie dalykai buvo jo tautos vykdomi ir Sebald to niekada nebeužmiršo. Ir santykių su tėvu tai nepataisė. Sebald matė jį kaip karį, nacį, kuris vykdė tuos nusikaltimus, kurių paauglys Sebald tiesiog nesugebėjo suvokti.
Panašiu metu Sebald ir nustojo vadintis Winfried Georg, šie vardai jam buvo per daug germaniški, o dalintis tuo pačiu vardu su tėvu, nebuvo jokios garbės. Jis tapo Max, nuo tada jį visi draugai, šeima, tik taip ir vadino.
Tokios praeities gėdos kamuojamas, Sebald buvo linkęs į melancholiją, depresiją, jam buvo sunku suprasti save. Ne kartą patyrė emocinį išsekimą. Ir nors rašė vokiečių kalba, buvo šios kalbos dėstytojas, visgi savanoriškai pasirinko gyventi Anglijoje. 1967aisiais vedė, susilaukė vienos dukters. Santuokoje gyvenimo iki pats savo tragiškos mirties autoavarijoje 2001aisiais.
Po savęs palikęs tik 4 knygas:
Vertigo (,,Svaiguliai”) (1990)
,,Išeiviai” (1992)
The Rings of Saturn (,,Saturno žiedai”) (1995)
,,Austerlicas” (2001)
Sebald buvo kaltinamas kritikų, kad savo kūryboje neturi nei lašo humoro. Skaitant vieną interviu, man įstrigo ši vieta (laisvai verčiu):
,,Sebald patiko rašant būti melancholišku vokiečiu, bet gyvenime jis nustebindavo būdamas juokingas. Jam labiausiai patiko angliškas humoras. Vieną kartą aš jo paklausiau:
-Koks yra vokiškas humoras?
-O, tai baisu! - atsakė Sebald. - Ar matėte kada nors vokiškas komedijas per televiziją? Tai neapsakoma. Paprasčiausiai neapsakoma.”