Susan Sellers - ,,Vanesa ir Virdžinija"

Būklė - labai gera

Virdžinija Vulf (1882–1941) – anglų novelistė ir eseistė, laikoma viena svarbiausių XX a. modernistinės literatūros figūrų. Ši knyga – tai romanizuota rašytojos biografija. Ji sumanyta kaip vyresniosios sesers Vanesos laiškas Virdžinijai po pastarosios savižudybės. Čia atsiskleidžia ir rašytojos, ir jos sesers dailininkės asmenybės, santykiai su broliais, tėvais, to meto meno pasauliu.

Virdžinijos Vulf tėvas buvo redaktorius, kritikas ir biografas, mama – garsi gražuolė. Virdžinija turėjo keturis brolius ir tris seseris. Du broliai ir dvi seserys buvo iš tėvų pirmųjų santuokų. Šeima garsėjo išsilavinimu ir ryšiais.

Staigi motinos mirtis, po dvejų metų sesers netektis nulėmė pirmąją Virdžinijos nervinę krizę. Tėvo mirtis sukėlė gąsdinantį sutrikimą, dėl kurio ji buvo gydoma psichiatrijos klinikose. Manoma, kad prie nervinių išsekimų ir vis atsinaujinančios depresijos prisidėjo ir netikrų brolių seksualinis priekabiavimas prie Virdžinijos ir Vanesos.

Nors Virdžiniją kamavusios negalios pakeitė jos socialinį gyvenimą, literatūriniai gebėjimai liko nepaveikti. Studijuodama universitete, ji susipažino su įtakingais kultūros veikėjais bei būsimu savo vyru Leonardu Vulfu. Tuo metu su bičiuliais subūrė Blumsberio grupę – įtakingą anglų rašytojų, intelektualų, filosofų ir menininkų draugiją. Jie reiškė laisvą požiūrį į mąstymą, gyvenimą, seksualumą. Čia Virdžinija susipažino su Vita Sakvil-Vest, kuri suvaidino ypatingą vaidmenį rašytojos gyvenime. Jų romanas truko visą dešimtmetį. Vitai skirtas Virdžinijos romanas Orlando.

Vėliau, prasidėjus karui, Virdžinija vėl puolė į depresiją ir jau nebegalėjo kurti. 1941 m. kovo 28 d., baimindamasi naujos nervinės krizės, prisikrovė kišenes akmenų ir nusiskandino upėje netoli namų.

Knygoje atskleidžiami keisti, prieštaringi seserų santykiai. Niūriame name prie Haid Parko vartų dvi mergaitės buvo auginamos ir auklėjamos taip, kad taptų puikiomis damomis. Jos buvo atsidavusios viena kitai, bet ir nuožmios konkurentės, kiekviena stengėsi parodyti savo – menininkės – pasaulį aistrų, skandalų, ligų ir karo fone. Tik knygos pabaigoje paaiškėja tikroji jų santykių prigimtis.