Petras Panavas - ,,Įkvėpimo auka"

Būklė - labai gera

Jau ir man metas stabtelėti, pažiūrėti atgal ir prisiminti, pasak žinomo klasiko, kur trepsėta ir kiek pritrepsėta, kas regėta ir kiek išregėta. Gimiau dar lenkų okupuoto Vilniaus krašto pakraštyje, tais metais, kai Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris, atmenu, kaip mano gimtajame kaime lietuviškai skaityti ir rašyti slapta mokė po pirkias vaikštantis mokytojas Benediktas Jurkevičius. Ir jau visai gerai prisimenu 1940-ųjų ir 1941-ųjų įvykius, gandus, karo pradžią, vokiečių okupacijos metus, Paringio pradinę mokyklą, bolševikų grįžimą, tremtis, tragikomiškas kolūkių kūrimosi scenas, tylią mokinių ir mokytojų rezistenciją mokantis vidurinėje, moksleivių ir mokytojų teismus už „antitarybinę veiklą“. Ragavau eilinio nepartinio pedagogo duonos, pasakojau anekdotus ir eiliavau, vedžiau pirmąjį Sąjūdžio mitingą Utenoje, buvau Valdo Adamkaus rinkimų „štabo“ vadovas toje pačioje Utenoje, mačiau partijų gimimą ir jų tarpusavio rietenas nežinia dėl ko, regėjau savivaldybių darbo koridorius ir užkulisius, nes tris kadencijas išbuvau rajono tarybos nariu ir ketverius metus – mero patarėju. Daugelis šios knygos tipų ir prototipų dar gyvi sveiki ir viliuosi, kad atleis man už vieną kitą detalę, nepakankamai nušlifuotą...